F.D_rauda_ir_sielvartas_

 

„Pažįsta liaudis tylų ir kantrų sielvartą; jis tūno savyje ir tyli. Bet pasitaiko ir audringo sielvarto: jis prasiveržia kartą ašaromis ir nuo to momento pavirsta rauda. Ypač tai atsitinka moterims. Bet jis nėra lengvesnis už tylųjį sielvartą. Rauda neteikia paguodos, ji dar labiau aitrina ir drasko širdį. Toks sielvartas nė paguodos nereikalingas, jis minta jausmu, kad jo negalima numalšinti. Rauda tėra reikalas be paliovos aitrinti žaizdą.“