F_D_Viešpaties_angelai_

 

„ – Štai kas, motin, - prašneko senuolis, - kadaise, senovėje, vienas didis šventasis pamatė bažnyčioje tokią pat kaip tu motiną, taip pat verkiančią savo vienturčio kūdikio, kurį irgi pasišaukė Viešpats. „Argi tu nežinai, tarė jai šventasis, kokie drąsūs šitie kūdikiai prieš Dievo sostą? Nėra už juos drąsesnių dangaus karalystėje: tu, Viešpatie, davei mums gyvybę, sako jie Dievui, ir vos tik mes ją išvydome, tu ir atėmei ją iš mūsų. Ir taip drąsiai prašo ir reikalauja, jog Viešpats tuojau suteikia jiems angelų vardą. O todėl, - tarė šventasis, - ir tu, moteriške, džiaukis, o ne verk, ir tavo kūdikis dabar yra Viešpaties angelų būryje.“ Štai ką pasakė šventasis verkiančiai moteriškei senų senovėje. O jis buvo didis šventasis ir pasakyti netiesą jai negalėjo. Todėl ir tu, motin, žinok, kad ir tavo kūdikis dabar tikrai stovi prieš Viešpaties sostą, ir džiaugiasi, ir linksminasi, ir už tave meldžia Dievą. Todėl ir tu neverk, bet džiaukis.“