„ – Tai ką gi daryti? Ką tokiu atveju daryti? Ar reikia į neviltį pulti? - Ne, jau to pakanka, kad jūs dėl to sielojatės. Darykite, ką galite, ir jums bus įskaityta. Jūs jau daug padarėte, nes įstengėte taip giliai ir nuoširdžiai pati save pažinti! O jeigu jūs ir su manimi taip nuoširdžiai kalbėjotės vien tam, kad tik, kaip dabar, mano pagyrimą už savo tiesumą gautumėte, tada, žinoma, nieko nepasieksite savo tikros meilės darbais; taip viskas ir liks vien jūsų svajonė, ir visas gyvenimas tik šmėstels kaip vaiduoklis. Tada, suprantama, ir apie būsimąjį gyvenimą užmiršite, ir savaime pagaliau kaip nors nurimsite.“ /////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////// „Na, dabar, po tokio jūsų prisipažinimo, aš tikiu, kad jūs esate nuoširdi ir turite gerą širdį. Jeigu ir nepasieksite laimės, tai visada atminkite, kad einate geru keliu, ir pasistenkite jo nepamesti. Svarbiausia, saugokitės melo,
Geriu arbatą ir klausau radijo stoties zipfm...Eisiu į balkoną parūkyti. Panikos šiandien nebuvo - o tai gerai, bet labai laukiu šalto rudens ir šaltos žiemos...
Komentarai
Rašyti komentarą